- gnybis
- gnỹbis sm. (2) K
1. gnybimas: Skaudus tavo gnỹbis J. Tu vienu gnybiu ašaras iššankini Kal. ║ gnybimo žymė: Visi žąsino gnỹbiai žymu Kair. Taip skaudžiai įgnybė į ranką, kad gnỹbių vietose mėlynės paliko Vkš.
2. kas atgnybta; trupučiukas, mažas kiekis: Gnỹbį duonos duok vištai J. Gnybẽlį mėsos suvalgiau, t. y. kiek sugnybo J. Taboko gnybis Šts. Visiems padalijau mėsos po gnỹbį Ms. Kas to žmogaus beliko – gnybẽlis vienas, baisiai nusirgo Kal. Paimk duonos gnybùtį Skd. Paduok vištai gnybulėlį duonos Grk.
◊ nė̃ gnỹbio nieko: Negausi nė gnỹbio Bržr. Nė gnybẽlio neėmė pracentų už skolą Als.
Dictionary of the Lithuanian Language.